„Menas kaip veidrodis, atspindi ne gyvenimą, o žiūrovą.“ (iš angl. k. "It is the spectator, and not life, that art really mirrors") - Oskaras Vaildas „Doriano Grėjaus portretas“.
Remiantis šia citata, sukurtas meno kūrinys, kuriam būtent žiūrovas suteikia įvaizdį savo reakcija, emocine išraiška. Kiekvienas žmogus stebėdamas meną jį reflektuoja savaip.
Mūsų postmoderni video-garso instaliacija orientuojama į žiūrovų reakcijas atsispindinčias veide. Postmodernūs kūriniai dažnai būna fragmentiški, nebaigti ir be aiškios idėjos. Tai visų meno žanrų, pop kultūros ir media priemonių mišinys. Postmoderniame mene svarbus kūrybinis procesas, o ne jo išliekamoji vertė. Toks menas nepalaiko jokių ideologijų, politinių partijų ar fundamentalios tiesos ir nesiekia tapti istorijos dalimi.
Matomi vaizdiniai susilieja su garsais ir reikalauja žiūrovo asmeninės interpretacijos, kuri išsaukia skirtingas reakcijas, matomas veide. Būtent veidas yra išraiškingiausia kūno dalis – jame atsispindi jausmai, mintys, nuomonės. Nustatyta, kad veido išraiška perduodant pranešimą yra svarbesnė už balso intonacijas ar tiesiogiai ištartus žodžius. Kiekvienas žmogus yra labai individualus ir emocijas rodo bei supranta skirtingai. Taip vienas meno kūrinys gali įgyti vis kitą prasmę, priklausančią nuo žiūrovo.
Eksponuojamoje video-garso instaliacijoje susiliejęs vaizdas ir garsas reikalauja žiūrovo asmeninės interpretacijos.
